kantrybė

kantrybė
kantrýbė sf. (1) DP9, J, kañtrybė (1) DK33; SD30, M galėjimas, įstengimas kentėti, kantrumas: Tikras kareivis turi ir kantrybės išmokti . Be kantrybės neik meškeriot Prl. Martynienė, apsikentusi kantrybėje, tylėdama darbavosi Žem. Stebiuos kartais, iš kur žmogui tiek kantrybės imasi A.Vencl. Pelės ir žiurkės visai iš kantrybės išvedė mūsų namiškius P.Cvir. Norėdamas pargalėti žmogų negerą, mokykies kantrybės VP35. Parsprogo kantrybė – ėmiau rieties Lk. Tep išėjau iš kantrýbės, kad nėr kap sakyt Vlk. Galų gale kai išvarystat mane iš kantrybės, tai bus blogai Užp. Be kantrýbės visur bloga Sld. Pritrūko kantrýbės BM90. Kantrýbė priešinga rūstybei A.Baran. Kai pavalgys, tai laukt gali, ė nevalgius ir kantrybė nedatesės Ml. Tesi ... meilės ir kantrybės ... padaugsinimu VoK54. ^ Turėk Bagdono kantrýbę (tik palauk dar truputį, ir viskas bus gerai) Trgn.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • kantrybė — kantrýbė dkt. Ši̇̀s dãrbas reikaláuja kantrýbės …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • datyrimas — 1 ×datyrìmas sm. (2), datyrimas (1) I, KŽ 1. → datirti 1: Turėkit tai už didį džiaugsmą, broliai mano, kad inpuolat ing tūlus pagundinimus, žinodami, jog datyrimas vieros jūsų daro kantrybę Ch1JokL1,3. O kantrybė datyrimą, o datyrimas nodieją… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nešti — nèšti, nẽša, nẽšė 1. tr. 5D194, R, K einant gabenti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus: Kitąsyk neštè nèšdavo gromatas Plv. Neš (nešk) greičiau rezgines su šienu Švnč. Nešk arkliam [ėsti] Ėr. Nẽšam ant žolės audeklą Grv. Rokuo[ja],… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • trūkti — trūkti, sta ( a, truñka Msn); o intr. K, DŽ; R, MŽ 1. OsG13, Sut, SchL134, KBII149, K, Rtr, KŽ atsiskirti, atsidalyti, pertrūkti į dvi ar daugiau dalių: Bet atsitiko nelaimė – trūko Rožytės karolių vėrinėlis, ir visi karoliai pabiro J.Paukš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdrąsinti — 1. tr. Mlt padrąsinti: Duokite anai valgyti ir apdrąsinkite, idant netartųsi tarp mūs prapulsianti M.Valanč. | refl.: Taip apsidrąsinusys kibo kautis su visu didžiausia kantrybe ir narsybe S.Dauk. 2. refl. bent kiek padrąsėti: Iš karto tylėjo,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkalbinti — tr. 1. suderėti, sulygti: Jau bernioką apkalbinau, tik be mėnesio dar neketina eiti [tarnauti] Grž. | refl. tr.: Jis jau apsikalbino tarnaitę naujiem metam Rz. 2. žr. apkalbėti 4: Apkalbintam duok kantrybę JD838. | refl.: Apsikal̃binom kalboms… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvaryti — 1 apvaryti tr. 1. N, K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 varant, genant priversti apeiti ar apibėgti aplink: Aplinkui varyti, apvaryti, apvyti LL129. Apvaryk gyvuolius aplinkuo pelkę, t. y. nevaryk stačiai J. Gyvulius apvãrė aplinkun DrskŽ. Ar devyni… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apveizdėti — apveizdėti, apveizdi (àpveizdžia J), ėjo 1. tr. SD1111, SD207, Sut, D.Pošk, N, Rtr, Š apžiūrėti, apžvelgti, norint ką sužinoti, išsiaiškinti, su kuo susipažinti, ką patikrinti: Aš apveizdėjau visus pašalius J. | refl. tr., intr. D.Pošk, K, Š:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšarvuoti — 1 apšarvuoti tr. 1. K, L, KŽ aprengti, apdengti, apsaugoti šarvais: Langeliai geležim apšarvuoti rš. Apšarvuotas automobilis NdŽ. Apšarvuotas arklys rš. | refl.: Apsišarvãvęs senovės karys DŽ. Kai pamatė savo baisiuosius priešus ne indėniškai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlyda — atlydà sf. (3b), ãtlyda (1) 1. Trg perstogė, sustojimas, pertrauka: Kūlė be jokios atlydõs ligi pat pietų Pgr. Visą dieną lijo be kokios ãtlydos Slnt. Be jokios ãtlydos spigina šaltis, t. y. neatsileidžia šaltis J. Su tokia smarkybe ėmė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”